Žiedinė ekonomika siuvimo studijoje: kaip adata ir siūlas kuria tvaresnį pasaulį

Daugumai žmonių žiedinė ekonomika dažnai skamba kaip didelė ir tolima sąvoka, siejama su perdirbimu ar sudėtingomis verslo sistemomis. Tačiau dirbdama siuvėja žinau: tai daug paprastesnis, šiltesnis dalykas bei labai žmogiškas ir praktiškas požiūris, kurį taikome kiekvieną kartą, kai vietoj naujo daikto pasirenkame pataisyti seną.

Siuvėjai žiedinė ekonomika yra kasdienybė, kurioje kiekvienas nuneštas pataisyti sijonas, kiekvienas perdirbtas megztinis, kiekviena siūlė reiškia pokytį, kuris atgyja mano adatoje ir siūle, klientų drabužių istorijose.

Kai dauguma žmonių išmeta suplyšusį rūbą arba pamiršta spintoje pasimetusį megztinį, kai klientė atneša mums paltą, kurio sagos jau seniai pasimetusios, o pamušalas – sudilęs, mes siuvimo studijoje matome ne problemą, o grožį ir galimybę. Galimybę pratęsti drabužio gyvenimą, įkvėpti jam naujos formos, suteikti dar vieną progą pasitarnauti žmogui. Tokia filosofija – tai ne tik mūsų kasdienė veikla, bet ir gyvas žiedinės ekonomikos pavyzdys. Tai daiktas su istorija, prisiminimais, medžiaga, kuri dar gali gyventi.

Siuvėjos darbas yra paremtas idėja, kad kiekvienas audinio lopinėlis turi vertę. Neretai žmonės atsineša senus džinsus, kuriuos paverčiame stilingais maišeliais arba net prijuostėmis. Kartais transformuojame vestuvinę suknelę į krikštynų rūbą ar atminimo skarelę. Tokie sprendimai – tai daugiau nei paprastas siuvimas. Tai emocijų išsaugojimas, pagarba medžiagai ir atsakomybė už tai, ką paliekame po savęs.

Žiedinė ekonomika mūsų darbe reiškia, kad kiekvienas siuvinys gaminamas atsakingai: ne masiškai, ne pigiausiu keliu, bet atsižvelgiant į žmogaus poreikius ir gamtos ribas. Kurdami drabužius iš audinių likučių ar iš naujo panaudojant detales mes ne tik taupome resursus, bet ir padedame žmonėms drabužį pamatyti naujai – kaip ilgametį draugą, o ne vienkartinį vartojimo objektą.

Per pastaruosius metus pastebėjome, kaip keičiasi klientų požiūris. Žmonės vis dažniau ieško būdų, kaip atnaujinti, o ne atsisakyti, kaip pritaikyti seną naujam sezonui, kaip išlaikyti, bet atnaujinti stilių. Tai yra sąmoningumo ženklas, kuris mus įkvepia dar labiau tikėti tuo, ką darome. Ir kai klientas išeina su atnaujintu rūbu, matome ne tik šypseną – matome pokytį. Matome mažą, bet svarbų žingsnį tvaresnio pasaulio link.

Šiame straipsnyje noriu pasidalyti 7 priežastimis, kodėl siuvėjos darbas yra neatsiejama žiedinės ekonomikos dalis – nauda ne tik gamtai, bet ir kiekvienam žmogui.

➤ 1. Kiekvienas pataisytas rūbas – tai dar vienas drabužis, išgelbėtas nuo sąvartyno

Dažnai klientai atneša iš pažiūros „nebetinkamą“ rūbą – su skylute, be užtrauktuko, su netinkančiomis rankovėmis. Bet kai pažiūri į jį kaip siuvėja, pamatai: čia ne pabaiga, o naujo gyvenimo pradžia. Užsiuvus, pataisius, pritaikius – rūbas ne tik grįžta į spintą, bet dažnai tampa dar labiau mėgstamas. Taip mažiname atliekų kiekį, nedidindami vartojimo.

➤ 2. Atnaujinti ar pataisyti rūbą – dažnai pigiau nei pirkti naują

Vienas dažniausių komentarų, kuriuos girdžiu: „Oho, tai čia tiek nedaug kainuoja?“ Ir iš tiesų – kai pataisai užtrauktuką už kelis eurus, o ne perki naują striukę už šimtus, skirtumas akivaizdus. Atnaujintas rūbas – tai ne tik sutaupyti pinigai, bet ir džiaugsmas išsaugojus daiktą, kuris galbūt turi prisiminimų ar ypatingą reikšmę.

➤ 3. Emocinė vertė: kai drabužis tampa istorijos dalimi

Man teko taisyti senelių paliktus paltus, siūti krikštynų sukneles iš vestuvinių suknelių, kurti pagalvėles iš mylimo žmogaus marškinių. Tokie darbai – ne vien technika. Tai emocija, ryšys, pagarba daiktui ir žmogui. Žiedinė ekonomika čia virsta gilia pagarba istorijai. Ne viskas turi būti nauja, kad būtų gražu.

➤ 4. Siuvimas iš likučių – kūrybiškumas, o ne kompromisas

Mano dirbtuvėse nėra nieko „nereikalingo“, nes panaudojama viskas – audinio skiautė, sagutė, užtrauktukas. Iš likučių gimsta akinių ir telefonų dėklai, kosmetinės, maišeliai, prijuostės, net unikalūs drabužiai. Kartais klientai atsineša maišą audinių, kuriuos paveldėjo ar surinko per metus – ir kartu kuriame. Tai darbas, kuris moko ne tik tausoti, bet ir kurti.

➤ 5. Žiedinė (lėtoji) mada – tai lėtumas, pagarba ir individualumas

Greitoji mada stengiasi įteigti, kad rūbai skirti tik vienam sezonui. Bet žiedinė mada kalba kitaip – rūbas turi būti vertingas ne dėl prekės ženklo, o dėl to, kaip jis tarnauja jums. Siuvimas suteikia galimybę kurti pagal žmogų, ne masę. Taisydama ar siūdama nuo nulio, padedu žmonėms atrasti stilių, kuris trunka ne vieną sezoną.

➤ 6. Siuvimas keičia mąstymą – ir tavo, ir visuomenės

Kai žmogus kartą pasirenka pataisyti drabužį, o ne išmesti, jis pradeda matyti daiktus kitaip. Pastebi kokybę, vertina medžiagą, prisimena, kiek darbo į ją įdėta. Tai tylus, bet labai svarbus pokytis.

➤ 7. Siuvėja – ne tik amatininkė, bet ir žiedinės ekonomikos ambasadorė

Kiekvienas užsakymas – tai ne tik darbas rankomis, bet ir galimybė kalbėti apie atsakingą vartojimą. Kad rūpintis savo drabužiais – tai rūpintis ir savimi, ir pasauliu. Ir kai matau klientą, kuris grįžta su šypsena, sakydamas: „Ačiū, kad padėjai neišmesti“, žinau, jog mano darbas turi vertę. Ne tik estetine, bet ir etine prasme.

Žiedinė ekonomika siuvimo pasaulyje nėra nauja mada. Tai – sena, protinga praktika, kuri grįžta kaip galinga banga. Ir jei kiekvienas iš mūsų imtųsi pataisyti, o ne pirkti iš naujo – kiek daug gražių daiktų, prisiminimų ir gamtos išsaugotume.

Tad jei galvojote, kad žiedinė ekonomika yra tik šiukšlių rūšiavimas ar plastiko perdirbimas – ji yra kur kas daugiau. Ji čia, mūsų rankose, mūsų siūlėse ir siuviniuose. Ji – kiekviename sprendime siūti atsakingai, taisyti su meile ir kurti su pagarba žmogui bei gamtai. Ir tai, ko gero, yra pats gražiausias būdas keisti pasaulį – nuo adatos galiuko.